Kai kas nors pamini Jungtinius Arabų Emyratus, dažniausiai prieš akis iškyla Dubajaus dangoraižiai, prabangūs automobiliai ir prekybos centrai. Tačiau tiesa tokia, kad vos už valandos ar dviejų kelio nuo miesto prasideda visiškai kitas pasaulis.

Pasaulis, kuriame nėra nei kamščių, nei skubančių turistų. Tik vėjas, kalnai, smėlis, jūra ir begalinė erdvė.

Tai šalis, kurioje vieną dieną gali gerti kavą kalnų viršūnėje, po pietų važiuoti per aukščiausias pasaulio kopas, o vakare statyti stovyklą ant laukinio paplūdimio prie šiltos Arabijos įlankos.

Liwa – vieta, kur supranti, koks iš tiesų didelis yra pasaulis

Jeigu reikėtų išrinkti vieną vietą, kuri geriausiai atspindi laukinius Emyratus, tai būtų Liwa dykuma.

Ji įsikūrusi Rub al Chali – Tuščiojo Ketvirčio – pakraštyje. Tai didžiausia vientisa smėlio dykuma pasaulyje, kurios kopos kai kur siekia daugiau nei 300 metrų aukštį.

Čia nėra miestų. Nėra reklamos stendų. Nėra net telefono ryšio daugelyje vietų.

Tik smėlio kalnai iki horizonto.

Vakare kopos nusidažo oranžine ir raudona spalvomis, o naktį virš stovyklos atsiveria toks žvaigždėtas dangus, kokį Europoje pamatyti darosi vis sunkiau. Būtent dėl šios tylos ir laukinės erdvės Liwa dažnai tampa didžiausiu keliautojų atradimu visų atostogų metu.

Janas kalnas – vieta, kur Emyratai pamiršta, kad yra dykuma

Daug kas nustemba sužinoję, kad Emyratuose yra kalnų, kurių aukštis siekia daugiau nei tūkstantį metrų.

Šiauriniuose emyratuose stūksantys Hajar kalnai visiškai nepanašūs į stereotipinį Arabijos vaizdą. Čia vingiuoja kalnų serpantinai, atsiveria gilūs kanjonai, o žiemą temperatūra būna net dešimtimis laipsnių žemesnė nei pakrantėje.

Viena įspūdingiausių vietų – Janas kalno apylinkės, iš kurių atsiveria vaizdai į dykumas, slėnius ir tolumoje mirgantį Persijos įlankos horizontą.

Saulėtekiai čia tokie, kad dėl jų verta atsikelti dar prieš aušrą.

Saraya Island – paplūdimys, kur dažniausiai būsite vieni

Dar vienas Emyratų netikėtumas – laukiniai paplūdimiai.

Saraya Island apylinkėse galima rasti kilometrus besitęsiančių smėlio pakrančių, kuriose dažnai nesutiksite nė vieno žmogaus. Čia nėra gultų, muzikos ar viešbučių animatorių.

Tik bangų mūša, šiltas vanduo ir vakare virš jūros leidžianti saulė.

Kartais pakrante prabėga krabai, virš vandens medžioja žuvėdros, o horizonte pasirodo delfinai. Tai visiškai kitoks poilsis nei tas, kurį dažniausiai siūlo turistiniai kurortai.

Gyvybė ten, kur jos nesitiki

Dykuma iš pirmo žvilgsnio atrodo tuščia. Tačiau kuo ilgiau joje būni, tuo daugiau pradedi matyti.

Rytais galima sutikti gazeles, Arabijos oriksus, dykumų lapes. Virš kopų sklando sakalai, o po lietaus iš sausos žemės netikėtai išdygsta žali augalai ir laukinės gėlės.

Gamta čia prisitaikė prie ekstremalių sąlygų ir būtent todėl atrodo tokia įspūdinga.

Ji ne kovoja su dykuma. Ji joje gyvena.

Kodėl klajonė kemperiu atskleidžia tikruosius Emyratus?

Viešbutis visada stovi vienoje vietoje.

Treileris leidžia kiekvieną vakarą užmigti vis kitur.

Vieną naktį – ant aukštos kopos Liwoje. Kitą – kalnuose. Trečią – laukiniame paplūdimyje prie jūros.

Tokios kelionės metu Emyratai tampa ne turistiniu objektu, o nuotykiu. Nebelieka skubėjimo nuo vienos lankytinos vietos prie kitos. Atsiranda laikas sustoti, užsikurti vakarienę po atviru dangumi, stebėti saulėlydį ir tiesiog pabūti ten, kur retai užklysta turistai.

Nes tikrieji Jungtiniai Arabų Emyratai prasideda ne Dubajuje.

Jie prasideda ten, kur baigiasi asfaltas. 😊